pašava

pašavà sf. (3^b) 1. K, J, Kair, Šl, Ml pašanklė, pašova: Pašavų̃ buvo – nėkam netikęs audeklas Užv. Nepakėlė gerai nyčių ir padarė pãšavą Ds. Negražus audeklas: stovi pãšavos pastiesę Ktk. 2. šovimas šaudykle per visą apmatų plotį: Baigias šeiva, bus tik pora pašavų Ktk. Nedrūti ataudai – ažušauni kelias pãšavas, ir nutrūksta Ktk. 3. šaunant į krosnį užkliuvusio duonos kepalo susipelenavusi vieta: Kaip netikusiai duoną pašavai – visi bakanai su pašavom! Ob. Duonos bakanas su pašavõm Ktk. Nevalgyk pašavõs, šuniui atiduok Rk. Sudarykit pãšavas kiaulėm Ds. ^ Lūpa kaip ir pašavà atsivėpus Km. 4. duonos kepalo apačia: Labiau pečių iškūrenk, ba duonos pašavà žalia Km. Ištrauk iš pašavõs [įkepusį] lapą Trgn.